supulti

supùlti intr.; H 1. susmukti, sudubti: In vidurį supúolė lubos, i pabeigta Prn. Nežinomas kapas greit apžels žole ir žemėn supuls rš. Kapo žemė supuolė Db. Kap ištekėjo, tai ir supuolė žandai Rod. 2. nuslūgti, sumažėti: Dikčiai supuolęs vanduo Zp. Ugnis jau supuolusi buvo Kel1881,26. 3. netekti purumo, sukietėti, susigulėti: Po lytaus žemė būs supúolusi Ggr. Į supúolusią dirvą rugių nesėsi Bt. Daržo lysės supúolė Bt. Kur čia tau išlįs toj bulba: ogi kap sodinom, tai laukas supúolęs, ir akėčia neinėmė Rod. Labai supuolus žemė – sunku arkliam Pš. Arklių ir avių mėšlas tinka šaltai ir supuolusiai žemei A1884,79. Jei būtų atadrėgis, sniegas supultų Ėr. ║ sukristi, suzmegti: Duona supúolusi – tikras žmeginys Ll. Mūsų pyragas supúolęs kaip plyta Jnšk. Musėt, tu suniurkei duoną iš pečiaus imdama, ka tokia supúolusi Vdk. Duona kad supúolė, tai nė valgyt nebemožna Ps. Pyragas, maišytas iš šaltų miltų, visai supuola Alk. Per mažai įdėjus sodos kepiniai būna supuolę rš. ║ sušokti į gumulus: Kad smulkios kruopos nesupultų, jas reikia pilti plona srovele rš. Nežiūrėjai, miltų gi kad supùlta! Sdk. Miltai supuolo, pradeda kaist Kvt. Suvežė žmonės caro laikais šlapius grūdus, supylė į magaziną, o jie supuolė stukan ir supuvo Pbs. Pastovė[jo] cimantas i supúolė Gs. Žvakes padėjau šilto[je] vieto[je], ir supúolė (sulipo) Vdžg. 4. Lš suliesėti, sumenkti: Suvažinėjau tokia bekele, tai ir supuolė mano kumelaitis Vlk. Julytė kad supuolus! Maž dėdienė prastai šeria? Vdš. 5. suvirsti, sugulti: Supúolam, išsimiegam ir apydieniu einam namo Gs. 6. K skubiai susirinkti, sueiti vienu kartu: Beveizint supuolė žmonių, atlėkė ir policija Žem. Šernai kap kur supúola, bul'bas tuoj suknisa Dbč. Supúolė į vidų Kl. Supuolė it musės ant medaus M.Valanč. | prk.: Supuls (sueis į krūvą, atsiras kartu) darbai visi vienkart, nors tu parsiplėšk Šts. Sùpula sykiais tiek darbų, ka nežinai, nė nu kurio galo bepradėti dirbti Vvr. | refl.: Kada susipùls, tada šoks Užv. Neprietelius mano apvertei ant pabengimo, supuolėsi ir prapuolė nuogi veido tavo Mž520. ║ visiems susirinkus, greitai imti, griebtis ką daryti: Visos supuolėm ir nuravėjom Ėr. Kiek čia to mėšlo: kai supùlsma trijuos, nė nenumanysma! Sdk. Visi supuolę užpylė gaisrą K.Bor. Nespėjo numirti, o jau visi giminės supúolė palikimo grobstyti Kv. Tuoj visi supúolo kaip in dyvus žiūrėt Dbk. Kad supúolė visi valgyti! Pc. Supùls visi gentys i pastatys trobikę Krš. Vaikai už kits kito su džiaugsmu supuolė pintie Rp. 7. užpulti (apie daugelį): Vaclavas išėjo, tuoj šunys supúolė Pc. Iš visų avilių bitės supuolusios sugylė mešką Tat. Kai supúolė an jo žmones, kad motinos nežiūro Mrc. Supul̃s daugis žemių (valstybių) an vieno ir sumuš Lp. Supuolė kaip varnos ant vanago LTR(Grk). Supuolė kai bitės B. 8. Srv, Mrj įsimesti (apie ligą): Liga supuolė į kojas Šts. Pečiuosa supúolė [sopuliai], apkvarau Lp. ×9. subėgti, sutekėti: Upeliai kai supuls, ir Nevėžis tada patvins Srv. ×10. būti, įvykti tuo pačiu laiku, sutapti (laikui): Liuob Sedos jomarkai supùls su Kretingos Plt. Čia reikia važiuot, čia salietra supúola barstyt Slm. Kaip tik supúolo jam išvažiuot Dgl. ×11. sutikti, sutarti, derintis: Mūsų balsai visai gerai supuola Up. Tura žodžiai su žodžiais supùlti – nata išeina Užv. Katrė su Vince labai supúola, draugaujas Srv. Nesupul̃na karaktoriai, ir skiras Krš. Anoms labai supul̃na kalba, šneka par naktį Krš. Nesupúolė kalba, i nuejom katra sau Krš.

◊ kraũjas supúola sutinka: Anuodum supuolė kraujis, t. y. sutinka labai J.

\ pulti; antpulti; apipulti; atpulti; dapulti; įpulti; išpulti; nupulti; papulti; parpulti; perpulti; piepulti; prapulti; išprapulti; pripulti; supulti; užpulti